Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
28 29 2
4 5 10
11 12 15
18 20 23 24
25 27 29 30
2 4 5 7

 

 

Krašto apsaugos ministrės kalba, pasakyta minint Jono Žemaičio-Vytauto 55-ąsias mirties metines

2009.11.27

Brangūs Lietuvos kariai, gerbiami šio minėjimo dalyviai,

 

Šiandien prie šio paminklo stovime minėdami Jono Žemaičio - Vytauto 55-ąsias mirties metines. Jam tebuvo 45 metai, kai Butyrkų kalėjime pareigūnė parašė pažymą, kad J. Žemaičiui buvo įvykdytas Pabaltijo karinės apygardos Karinio tribunolo nuosprendis 1954 m. lapkričio 26 d.

 

Tragiškai simboliška, kad paskutinį kartą Lietuvos partizanų vadas savo gimtąjį kraštą matė Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse - vėlų vakarą grotuotas vagonas išvežė jį į Maskvą egzekucijai.

 

Šiandien jau žinoma, kad neverta ieškoti J.Žemaičio kapo, nes jo kūnas pelenais atgulė su kartu su kitomis tūkstantinėmis sovietinio režimo aukomis Danskij manastyr teritorijoje, kur buvo deginami Butyrkų kalėjimo politiniai kaliniai. Ten dabar yra įvairiomis kalbomis padaryti įrašai apie nužudytuosius, tačiau lietuviškai dar nėra...

 

Tačiau aš didžiuojuosi, kad šiandien Lietuvoje Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis -Vytautas jau yra paskelbtas Lietuvos Respublikos prezidentu.

 

Nors tai tik maža moralinės skolos dalelė, kurią šiuolaikinė Lietuva gali atiduoti šiam dvasios galiūnui. Nepriklausomos Lietuvos karininkas, partizanų vadas ant aukuro už Tėvynės laisvę paaukojo viską - šeimą, asmeninę laimę ir gyvybę. J.Žemaitis nepalūžo po beveik metus trukusio suėmimo ir tardymo. Jis buvo pasiruošęs ginti savo pasiryžimą iki galo, nors ir žinojo, koks likimas jo laukia.

 

Tribunolo teisme baigiamojoje kalboje Žemaitis sakė: „Aš laikau, kad Sovietų sąjunga savo ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietinės vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu ir todėl laikiau, kad neturiu tarnauti sovietinėje armijoje.(...) Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietinę valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova prisilaikytų humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas - man žinoma. Aš vis tiek laikau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus."

Štai dėl tokio tikėjimo ir aukos Lietuva vėl pakilo kaip laisva šalis 1990 -aisiais ir greitai švęsime Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Kaip mums reikia dabar tokios Tėvynės meilės, tokios dvasios tvirtybės ir tokio sielos taurumo! Vis dėlto J. Žemaičio ir tūkstančių žuvusių pokario metais partizanų gyvenimo ir kovos pavyzdys teįkvepia ir mus įveikti savo vien tik egoistinius siekius, tepadeda pamatyti savo pareigos Tėvynei prasmingumą ir pajusti sielos kilnumo džiaugsmą.

 

Linkiu visiems išsaugoti savo širdyse pagarbą šio tauraus mūsų tėvynainio gyvenimui, šventai kovai ir garbingai mirčiai. Kovotojai už Lietuvos laisvę yra tikrasis mūsų valstybės garbės vainikas.

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media